lemtumas

lemtùmas sm. (2) → lemtas. 1. dorybė: Dėka yra lemtumas, sudėtas iš dviejų didžiausiųjų lemtumų, tai est iš tiesos bei teisybės MT196. Prasinešdlavo visokiais lemtumais, gerą teipajeig sąžinę palaikydlavo MT230. 2. rš orumas, iškilnumas.